Raktažodis Stalingrad

Uralo kalnuose gimęs Vasilijus Zaicevas nuo pat vaikystės buvo mokomas šaudyti. Jis turėjo nepaprastai taiklią akį. Jo ginklo gaidukas nesudrebėdavo niekada. Prasidėjus karui, Vasilijus tapo vienu iš pagrindinių Stalino vadovaujamos rusų armijos snaiperių, ginančių sugriuvusio miesto tvirtoves. Vos per keletą savaičių jaunuolis nutraukė daugiau nei 140-ties vokiečių kareivių gyvybes, sunaudodamas tik po 1 - 2 kulkas vienam taikiniui. Gandas apie Vasilijų Zaicevą pasiekia patį Hitlerį. Pastarasis nejuokais susirūpina ir į Stalingrado mūšį meta dar vieną savo kozirį: į miestą prie Volgos išvyksta profesionalus ir bebaimis nacių snaiperis Maršalas Kionigas. Jo užduotis - pašalinti garsiausią Rusijos snaiperį Vasilijų Zaicevą. Jam atvykus, miesto griuvėsiuose prasideda nenuspėjamas ir neįtikėtinas dviejų profesionalių snaiperių žaidimas. Jam pasibaigus, iš dviejų liks tik vienas. Kas nugalės?

1942-ųjų žiema. Šeštoji vermachto armija kovoja sugriauto Stalingrado priemiesčiuose. Elitinis vokiečių kariuomenės būrys, pirmajame mūšyje praradęs pusę savo karių, tęsia sunkią kovą dėl išgyvenimo. Švilpiančios kulkos ir „katiušų“ staugesys, šaltis ir badas veda likusius kovotojus link beprotybės. Linija tarp gyvybės ir mirties tampa perregima. Praradę idealus fiurerio skelbiami šūkiai „laikytis iki galo“ įgauna visiškai kitokią, daug baisesnę prasmę...

„Stalingradas" pasakoja šešių Rusijos karių istoriją, kuomet, puolant vokiečių armijai, jie liko atkirsti nuo savųjų priešo teritorijoje. Apleistame ir iš dalies sugriautame name sutikę jauną nuo savo šeimos atskirtą merginą, rusų kariai ima ją globoti. Iš savo vado gavę įsakymą bet kokia kaina išlaikyti užimtas pozicijas, rusų šešetukas patenka į tikrą pragarą, kuriame ne tik privalo apsiginti nuo be atvangos puolančių vokiečių, bet ir apsaugoti bejėgę tautietę. Kruvinų karo baisumų, siaubo ir skausmo fone skleidžiasi tyra draugystės, užuojautos ir meilės istorija.

Fifteen critical battles that changed the outcome of a world at war and altered our destinies—forever! Now, from the vantage point of 50 years after, from files opened for the first time, from action films and battle footage never seen on video before, watch the course of history change.

The noisy commemoration, celebrated by the Germans in 1993, reached a peak. It was only a question of reconciliation between the adversaries of yesterday and reciprocal pardon. Very laudable intentions which perhaps conceal a memory problem. And if, to too much want to turn the page, the Germans did not come to lose their memories? If history, covered by noise, became mute? If the faults were changed into "details"? The grandchildren of the combatants react in front of the camera to the evocation of these questions and to the spectacle of the vast market of commemorations.